Pagalvok apie savo talismaną

Pratimas „Pagalvok apie savo talismaną“ (aktyvaus klausymo lavinimas, gilesni savianalizės įgūdžiai, savo ir kitų vertybių suvokimas)

Pasiruošimas

Žaidėjams reikės popieriaus lapo ir rašiklio. Taip pat reikės laikmačio laiko nustatymui.

Paskirtis

Šis pratimas naudingas aiškinant mokiniams apie gilų klausymąsi, gebėjimui suprasti vienas kitą, domėjimuisi vienas kito asmenybe, pagalbai susipažįstant vienas su kitu greitu ir efektyviu būdu, gebėjimui paaiškinti savo jausmus ir mintis lavinimui, susipažinimui su gilesniais asmenybės sluoksniais, savo   minčių išreiškimui  ir savo bei kitų vertybių suvokimui.

Kaip taikyti

Mokytojas suskirsto visus klasės mokinius poromis. Kiekvienas poros narys turi turėti tuščią popieriaus lapą ir rašiklį. Kiekvienas mokinys užsirašo savo vardą ant popieriaus ir pasikeičia lapais su porininku. Mokiniai turi sugalvoti  gyvūną, kurio savybes, būdą ar elgesį jie patys atitinka. Tuomet užrašo gyvūno pavadinimą ant popieriaus lapo. Po to mokiniai turi parašyti tris savybes, kurios tą gyvūną geriausiai apibūdina. Kai kuriems žaidėjams gali būti sunku atrasti savo gyvūną – talismaną. Mokytojas turėtų leisti jiems įsivaizduoti gėlę ar medį vietoj to.

Įvykdžius aukščiau paminėtus veiksmus, porų nariai turi pasikeisti popieriaus lapais. Porininkai turi susitarti, kas pirmas klaus. Kitas bus kalbėtojas. Mokytojas turi paminėti, kad porininkai rolėmis pasikeis vėliau.

Klausiantis žaidėjas turi pateikti kalbėtojui kelis klausimus iš eilės pagal pateiktą klausimų seką, nurodytą žemiau:

  1. Kokį gyvūną (gėlę, medį) pasirinkai?
  2. Kokiomis savybėmis jis pasižymi?
  3. Pakalbėkime apie pirmą savybę. Kodėl ji tau tokia svarbi? (Jei klausimas kalbėtojui neaiškus, klausinėtojas gali paaiškinti, kad jis neatsitiktinai pasirinko gyvūną (ar kitą talismaną), bet tokios pat charakterio ar elgesio savybės yra tipiškos kalbėtojui). Pratimas yra susijęs su svarba.
  4. Kai kalbėtojas atsako į trečią klausimą, kitas klausimas bus toks pat, susijęs su savybe, kurią jis išgirdo iš kalbėtojo, kai šis kalbėjo apie pirmąją savybę. Pavyzdžiui, kalbėtojas kaip talismaną pasirinko liūtą. Pirmoji jo paminėta savybė – drąsa. Kol jis atsakinėja į klausimą „Kodėl ši savybė (drąsa) jam svarbi ”, kalbėtojas sako, kad  jam patinka jaustis saugiai. Klausinėtojas turi sugebėti pastebėti naują savybę, naują grandinės „drąsa – saugumas“ dalį ir t. t. bei turi toliau pateikti tą patį klausimą: „Kodėl ši savybė (saugumas) svarbi kalbėtojui“.
  5. To paties klausimo klausinėjimo procesas yra kartojamas, kol kalbėtojas pradeda vienodai apibūdinti ar įvertinti savo pirmos savybės supratimą. Kai akivaizdu, kad nėra kito būdo atrasti atsakymą į tolimesnį klausimą „Kas būtų svarbiau nei tai?“ (liūto atveju tai drąsa ir saugumas)“.
  6. Visi atsakymai turi būti užrašinėjami klausimus uduodančio mokinio.
  7. Kiekviena iš trijų savybių turi pereiti klausinėjimo ir atsakinėjimo etapą.
  8. Tai gilinimasis į asmens pasirinkimų ir vertybių supratimą.
  9. Kartais procesas gali kelti stresą, nes kalbėtojas staiga gali suvokti, kad nėra pasiruošęs atverti savo jausmų nei kažkam kitam, nei sau.
  10. Kiekviena pora turėtų aptarti tris savybes, ir kiekvienas narys turėtų atsakyti į tuos pačius klausimus.
  11. Kai tai atliekama, porininkai pasikeičia vaidmenimis.
  12. Procesas gali užtrukti nuo 20 iki 40 min. Geriausias būdas nustatyti laiko limitą: vienas žaidėjas klausinėja 12 minučių, po to žaidėjai apsikeičia.

Kai tai įvykdoma, mokytojas turi surengti grįžtamojo ryšio diskusiją apie pratimą:

Kas buvo sunkiausia atliekant pratimą: klausinėjimas ar atsakinėjimas į klausimus? Kodėl?

Kas buvo ypatinga klausiant tik vieno klausimo?

Ką geriausiai atsimeni iš vykusio pratimo? Kodėl?

Kokia buvo šio pratimo nauda?

Kaip panaudosi šią patirtį ateityje?